logotype
image1 image2 image3 image4 image5

     Sveiki ;)


    Malonu, kad lankotės mano kūrybos oazėje. Tikiuosi, kad ji bent keletui minučių sulaikys jus nuo lėkimo daryti kažko kito, suteiks atsipalaidavimo, šilumos ir įkvėps šviesos. Jeigu susidomėjote, iš kur visa tai atsirado, kviečiu paskaityti mano gimusio, gimstančio ir gimsiančio meno istorijos :)


     Norėčiau  truputį papasakoti apie savo kūrybinį kelią. Piešti pradėjau vaikystėje, o vėliau lankiau dailės mokyklą. Nežinau, ar tai davė daugiau naudos, ar žalos, kadangi reikalavimai paklusti mokytojams ir piešti pagal jų skonį manyje užgesino kūrybiškumą ir stojo kelerių metų pertrauka, kurios metu jau buvau įsitikinusi, kad piešimas liko praeityje ir prie jo nebesugrįšiu. Tačiau 17-ais mano buvimo šiame pasaulyje metais, kuriuos dabar laikau, kaip didįjį savo sielos virsmo laikotarpį, man į rankas pakliuvo knyga, kurioje perskaičiau nuostabią mintį, suteikusią man didžiulį stimulą vėl imtis piešti: paveiksluose mes galime palikti energiją, kurią spinduliuojame kūrybos proceso metu. Tai mane labai įkvėpė. Pagalvojau: „Štai kaip! Vadinasi, jei piešdama galvosiu apie šviesą, gėrį ir grožį, tai žmogus, kuriam šis piešinys bus skirtas, žiūrėdamas į jį galės visą šią energiją, sukauptą iš mano minčių, pajusti“. Taigi suvokusi unikalią mums Dievo duota kūrybinę jėgą ir didžiulį teigiamos įtakos kitiems potencialą, aš jau devynis metus gyvenu ja. Piešimas man tapo savotiška meditacijos forma. Paimu tušinuką į rankas, žvelgiu į baltą popieriaus lapą ir tik stebiu, kaip jame gimsta tai, ko iš anksto, net ir labai norėdama, nebūčiau galėjusi numatyti.  Rodos, pati nieko nedarau, o tik leidžiu rankai judėti ta linkme, kokia jai atrodo patraukliausia. Niekada nežinau, koks bus rezultatas, ir kaskart jis mane nustebina. Džiaugiuosi galėdama tuo dalintis su Jumis.


     Pastebėsite, jog prie kai kurių piešinių yra prierašai. Ilgai galvojau – ar jie reikalingi? Gi menas pasižymi tuo, kad kūriniuose galime įžvelgti daugiau, nei matoma. Taigi, prasmę, kurią galima rasti kūrinyje, turėtų įdėti pats žiūrovas. Laikantis tokios nuostatos, prierašų daryti neturėjau, palikdama jums laisvę piešiniuose rasti tuos savo sielos atspindžius, kurie šiuo metu jumyse dominuoja. Tačiau... kiti motyvai mane paskatino prierašus vis dėlto pridėti. Kodėl? Gal todėl, kad noriu būti teisingai suprasta? O gal todėl, kad noriu pasidalinti? Galbūt piešimas nepadėjo man iki galo pasotinti noro išreikšti kai kurias idėjas ir prierašai yra lyg prieskoniai, be kurių patiekalas nebūtų toks skanus... O galbūt pabijojau, kad šiame taip greit bėgančiame pasaulyje, žiūrovams pritrūks kantrybės išmedituoti savas prasmes ir liks tik žvilgsniu paliestas piešinių paviršius, nežvelgiant giliau ir neišsinešant nieko savyje.


      Prieš ketverius metus išsikėliau tikslą pasiekti ką nors gebėjimu piešti. Svarsčiau, galbūt tai yra man, esant mažai, buvusios svajonės "būti išskirtine" išraiška. Tačiau nenusiraminau, nes norėjau suprasti, kam man to reikia? Dabar neabejoju, kad man to reikia tam, kad jausčiau realizuojanti save. Save realizavę žmonės – tai tie, kurie savo gyvenime sugebėjo atskleisti ir panaudoti savo turimą Dievo dovanotą potencialą – visų rūšių potencialo panaudojimas tose srityse, kuriose jį galima panaudoti. Man kūryba yra viena iš sričių, būtina tam, kad jausčiau savirealizacijos skonį. Savirealizacija per kūrybą nėra apibrėžiama rezultatu, tačiau tai nuolatinis procesas, kurio metu stengiuosi pasiekti geriausia, ką toje srityje galiu – išreikšti save menu. Esu linkusi vadovautis V. Franklio pasiūlyta mintimi, kad savirealizacija – tai savęs viršijimas. Kodėl manau, kad galiu ”viršyti save” savo menu? Todėl, kad per kūrinį galiu pasiekti kito žmogaus sielą. Fiziškai negaliu daryti poveikio kitam, tačiau menas padeda prisiliesti prie sielos. Tai – savęs viršijimas – išėjimas už savo fiziniu ribų. Kūryba galiu iškeliauti iš savęs.


      O kas gi man yra kūryba ir menas? Menas – tai būdas kažką atlikti, sukurti unikaliai. Menas man neapsiriboja įprastiniu suvokimu, kad tai dailė, šokis, dainavimas ir panašiai. Manau, kad menas gali būti vos ne viskas, pradedant nuo buitiškiausių dalykų ir baigiant aukščiausiais dvasiniais išgyvenimais. Menas yra tai, kam reikalingas nuolatinis aktyvumas ir kūryba. Menas – tai saviraiška, sukuriant materialų arba nematerialų, akimirkos arba ilgalaikį produktą, kuris turi didesnę prasmę ir simbolizuoja kažką daugiau nei tik tai, kas jis yra iš pirmo žvilgsnio. Man patinka tiek meno kūrimo procesas, tiek rezultatas ir žavi tai, jog menas kuria meną. Visa, kas gražu, unikalu ir autentiška skatina sukurti kažką naujo, skatina išreikšti save. Taigi, bet kokiam menui būdingas unikalumas, autentiškumas ir savęs per meną pratęsimas už savo ribų per entuziazmą sukurti dar ką nors, kurį sukeliame kitame žmoguje.
Tad kviečiu pasinerti į mano meno pasaulį, atveriant širdį ir įsileidžiant tai, ką mano kūryba nori pasakyti būtent Jums.

 

Jei norite susisiekti, rašykite adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. ;)